baudžiauninkas


baudžiauninkas
baudžiáuninkas, baudžiáuninkė dkt. Baudžiáuninkų sukili̇̀mas.

.

Look at other dictionaries:

  • baudžiauninkas — ( nykas), ė smob. (1) K; R150 baudžiavinis valstietis: Jis nevergaus užaugęs, baudžiauninku nebus S.Nėr. Baudžiauninkus į baudžiavą guidams K.Donel. Jūs vergučiai baudžiaunykai Krsn. Susirinko baudžiaunykai karčemėlėj gerti Smn. Nei jis ponaitis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baudžiauninkė — baudžiáuninkas, baudžiáuninkė dkt. Baudžiauninkų sukili̇̀mas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsiblausti — 1. apsiniaukti, apniukti: Dangus apsiblausė, bus lietaus Ps. Ir oras, žiūrėk, apsiblausė J.Jabl. Vakar visą dieną buvo apsiblausę Mrk. Saulė šiandien apsiblaususi, turbūt greit lietaus bus PnmR. ║ pasidaryti drumzlinam: Alus išėjo kažkodėl toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspiromis — atspiromìs adv., atspirõm, atspirõms, atspyrõms nenoromis, spiriantis: Ožka atspiromìs kidnoja, t. y. eina J. Baudžiauninkas eina atspiromis prie darbo, t. y. nenorėdamas J. Nors atspiroms, bet turėjo dėdės klausyti Žem. Veronė, kaip ožka,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bajoriškis — bajorìškis, ė smob. (2) bajoro darbininkas, baudžiauninkas: Kunigiškiai buvo lygūs bajoriškiams A.Janul …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baudžiaunininkas — ( nykas R), ė smob. (1) žr. baudžiauninkas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baudžiaviškis — baudžiavìškis, ė smob. (2) K baudžiauninkas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baudžiuvininkas — baudžiuviniñkas, ė smob. (2) baudžiauninkas: Šešdienis baudžiuviniñkas, kurs po bausme procioja ponui J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • chamas — ×chãmas (sl.) sm. (2) 1. BŽ597 nekultūringas, šiurkštus, storžieviškas žmogus. 2. psn. žemesnės klasės žmogus, ppr. valstietis, baudžiauninkas, mužikas, prasčiokas (bajorų, ponų kalboje): Jie (ponai) nemyli lietuvnykų, prastų žmonių, darbinykų,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvarininkas — dvariniñkas ( inỹkas Grž), ė smob. (2) Š, dvãrininkas (1) [K] 1. stambus žemės savininkas, žemvaldys, dvarponis: Dvarininkas verčiau pats badu dvės, negu lauką savo rankom sės KrvP(Zp). Gyvena kap koks dvãrinykas Gs. 2. baudžiauninkas:… …   Dictionary of the Lithuanian Language